„Jūs gaunate butą“ – taip vadinosi 1960 m. Lietuvos kino studijos sukurta propagandinė apybraiža apie į naują butą įsikraustančią darbininko šeimą.
Svajonė gauti butą tapo vyraujančia sovietų okupuotos Lietuvos materialiojo gyvenimo dalimi, o buto gavimas – vienu reikšmingiausių žmonių gyvenimo įvykių. Būstas sovietų šalyje buvo ne įsigyjamas už uždirbtas lėšas, bet skirstomas partiniais-administraciniais nurodymais. Tai pavertė jį socialinės kontrolės įrankiu ir iškraipė jo architektūrinę prigimtį.
Architektūros istorikė Marija Drėmaitė kartu su bendraautoriais Vilte Janušauskaite, Nojumi Kizniu ir Matu Šiupšinsku monografijoje „Jūs gaunate butą“ siekia išsiaiškinti, kaip politinis projektas paveikė gyvenamąją aplinką. Jie gilinasi į standartizavimo idėjas ir joms oponuojančius architektų ir gyventojų siekius individualizuoti, pa(si)gražinti būstą. Kartu ši knyga yra apie žmonių galimybių ribas ir įtampas, susijusias su būsto formos politiniu reguliavimu ir sunkumais jį gaunant.
Kalbėdama apie knygą, M. Drėmaitė teigia, kad leidiniu norėta aptarti ne tik architektūrą, bet neprarasti ir antropologinės gijos, nes šioje knygoje svarbiausia – žmogus ir jo svajonė. Visgi idėją aprūpinti visus gyventojus nemokamais butais M. Drėmaitė vadina utopine, neatitikusia nei paklausos, nei galimybių – žmonės butų laukdavo ir 20 ar daugiau metų.
Ją papildo ir Vilniaus universiteto dėstytoja, dr. V. Janušauskaitė – pasak jos, nors butas buvo viskas, nes kai nieko neturi ir gauni butą, tai jautiesi kaip rojuj, tačiau dažną užklupdavo pragmatiškas suvokimas, kad geriau galėjo gauti tik pačios viršūnės arba nusivylimas dėl korumpuoto skirstymo proceso.
N. Kiznis sako, jog šiandien galime matyti, kaip esmingai socialistinės modernizacijos projektas sovietų Lietuvoje pakeitė mūsų architektūrinę ir urbanistinę aplinką. „Pusę amžiaus vykdyti gyvenamosios aplinkos pokyčiai, kurių metu buvo griaunama, perkuriama, interpretuojama ir statoma, suformavo labai įvairialypį – ne tik abejingumu, nekokybe ir neprofesionalumu, bet ir kūrybinga išmone paženklintą – sluoksnį. Visgi pozityvus ar neigiamas santykis su sovietmečiu suformuota gyvenamąja aplinka yra nepaneigiama daugumos mūsų tapatybės dalis, todėl šiandien turime nuspręsti, kas, iš tos galbūt jau paveldu tampančios aplinkos, yra saugotina, vertinga, kaip tai integruoti, pritaikyti ir įveiklinti šiandienos poreikiams“, – svarsto tyrėjas.
Knygos bendraautorius istorikas Zigmas Vitkus teigia, kad tai knyga apie daugumos mūsų gyvenimus. Ją perskaitę, į savo gyvenamąją aplinką pradėsite žiūrėti kitaip.
Knygoje analizuojama masinė butų statyba ir Lietuvos fenomenas, nelygios butų gavimo galimybės, individualių namų likimas ir namų-monstrų atsiradimo priežastys, kaip esminga socializacijos projektas paveikė mūsų architektūrinę ir urbanistinę aplinką bei daugelis kitų temų.
